rišlus

rišlus
rišlùs, -ì adj. (4) DŽ 1. L109 susijungęs, sulipęs, sukibęs: Labai gerai išmaišyti, kad masė būtų rišli, minkšta ir puri rš. Rišlus gruntas ŽŪŽ51. Tręšiant mėšlu, lengvesnės dirvos pasidaro rišlesnės rš. Molio dirvožemiai esti rišliausi, būdami sausi rš. Sunkesnėse, rišlesnėse dirvose bulvės neduoda labai gausaus ir pastovaus derliaus rš. 2. LL329, BŽ506 logiškas, nuoseklus: Intonacija rišlioje kalboje išskiria sakinį kaip tam tikrą kalbos vienetą rš. Be gramatinių reikšmių neįmanoma pasakyti jokios rišlios minties LKGI16. Bandžiau ką nors pasakyti, bet vietoj žodžių iš burnos išsiveržė nerišlus murmėjimas J.Avyž.
rišliaĩ adv. LL329, BŽ506: Kažką nerišliai murma rš.
3. kurio dalys susijusios: Visa gamta sudaro vieningą, rišlią visumą, sistemą rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • rišlus — rišlùs, rišli̇̀ bdv. Rišli̇̀ mãsė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rišli — rišlùs, rišli̇̀ bdv. Rišli̇̀ mãsė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rišlumas — rišlùmas sm. (2) NdŽ → rišlus: 1. ŽŪŽ37 Dirvožemio rišlumu vadinasi jo savybė spirtis prieš jėgą, verčiančią daleles vieną nuo kitos atitrūkti rš. Grunto rišlumas KlK6,44. Molį dėl rišlumo maišo su šiaudais arba spaliais rš. Natris mažina… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sklandus — sklandùs, ì adj. (4) Rtr, Š 1. M, Jn, Tv, Vkš, Zp kuriuo lengvai slystama: Sklandùs kelias, ledas DŽ. Po atlydžio pašalusi y[ra], sklandì važiuoti Šts. Visas kalnas baisiai sklandùs – vienas ledas Stak. | prk.: Gera tarnyba, bet ir sklandì… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sąmazgus — sąmazgus, i adj. rišlus (?): Trumpi tatai žodžiai, bat sąmazgūs MP44 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sąraišus — sąraišùs, ì adj. (4) 1. sukibęs, nebirus: Puvenos padaro smėlynes sąraišesnes rš. 2. rišlus, nuoseklus: Viršininkas susijaudino, išbarė inžinierių už jo nesąraišų pasakojimą rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sąryšingas — sąryšìngas, a adj. (1) susijęs tarpusavy, rišlus: Duoda atitrūktinius, nesąryšingus atsakus į mokytojo klausimus sp. [Argumentas] gali būti sąryšingų teiginių (aksiomų, postulatų, principų, dėsnių, taisyklių) visuma LTEI339 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”